Įdomybės – kuo pavojingas traktorius ar deguonies balionas?

Neseniai mes su Samueliu Smailsu, grįžę namo (sąlyginai namo – į baisųjį butą Kaune) pajutome dujų kvapą. Tai aišku, išsigandom ir puolėm vėdinti.
O šiandien buvo atėjęs meistras patikrinti ir pataisyti dujų sistemos. Rado dujų nuotėkį dviejose vietose. Jis buvo linkęs bendrauti, tai kol viską taisė, papasakojo man apie savo darbo ypatumus. Dujų nuotėkiui matuoti jis turėjo tokį prietaisą, kuris siurbia orą ir aptikęs jame dujas duoda signalą, taip pat nurodo dujų procentą ore. Pasakojo, kad kol nebuvo tokio prietaiso, dujininkai dujų nuotėkį tikrindavo tepdami vamzdžius muilu – jeigu pro kažkur eina dujos, toje vietoje pasirodo burbuliukai. Jeigu dujų koncentracija ore yra vienas procentas, tuomet žmogus jau ima užuosti specifinį kvapą (jį suteikia specialios priemaišos, nes pačios gamtinės dujos yra bekvapės). Jeigu dujų koncentracija padidėja, tuomet uždegus degtuką ar net elektros jungiklį įvyksta sprogimas. O jeigu dujų koncentracija dar labiau padidėja, tuomet sprogimo nebūna, bet užsidega. Meistras stebėjosi šiuo faktu, nes jam sprogimas atrodo baisesnis dalykas už ugnį, todėl atrodytų, kad didėjant dujų koncentracijai ore turėtų didėti baisesnio dalyko tikimybė, o taip nėra. Iš mano veido išraiškos jis suprato, kad aš bijau sprogimo ir išvis įtariai žiūriu į dujas, tad pasakė, kad gamtinės dujos dar visai nieko, daug pavojingesnės yra suskystintos, tos, kurios balionuose.

Kai buvau pirmoj klasėj, ant sąsiuvinių kitos pusės buvo paaiškinimai su iliustracijom apie dujas, kur skambinti pajutus jų kvapą, ir įspėjimas, kad jos gali sprogti. Bet tai man nebuvo naujiena, nes tokį dalyką jau buvau ir taip sugalvojus daug anksčiau. Man turbūt įgimtas jausmas atsargiai, pernelyg atsargiai žiūrėti į visokius prietaisus, įrankius ir potencialiai pavojingus daiktus, pirmiausia pamačius kokį prietaisą man į galvą ateidavo mintys, kaip neatidžiai naudojant galima su juo susižeisti. Kai man buvo treji metai, aš liepiau mamai uždangstyt visas rozetes namie, kad tik netyčia kas nors ko nors neįkištų 😀 Samuelis Smailsas šiuo atžvilgiu buvo į mane nepanašus, nes jis vaikystėje įkišo virbalą į rozetę. Bet jam nieko neatsitiko, nes įkišo ne į tą skylę 😀

Beje, kalbant apie balionus, pavojingi ne tik suskystintų dujų balionai. Pavojingi yra ir deguonies balionai, šitie dar pavojingesni. Jų sprogimas galingesnis, be to, jie gali sprogti vien dėl to, kad kas nors juos palies tepaluotom rankom. Elektrėnuose buvo deguonies balionų pildymo įmonė, tai kartą kažkoks žioplys atnešė užpildyti balioną, kuriame prieš tai buvo laikoma grietinė. Darbuotojas žuvo, pastatas buvo visiškai sugriautas. Šitą dalyką sužinojau tik pernai, iki tol nugyvenau net nepagalvojus, kad taip gali būti. Mane visada sukrečia, kai sužinau informaciją apie kokio nors daikto keliamus pavojus, kurių nebuvau sugalvojus pati.

Vienas iš tokių dalykų yra informacija apie traktoriaus keliamą pavojų. Traktoriai man visada atrodė šaunūs, nė kiek negrėsmingesni už kitas transporto priemones, kaip ir dauguma paauglių, aš paauglystėj svajojau vairuoti tokį galingą daiktą kaip traktorius ar fūra. Net nekilo įtarimų, kad kažkas jame gali būti tokio pavojingo. Iš tiesų traktorius turi tokią dalį, kuri yra skirta prijungti prie jo kitus ūkyje naudojamus prietaisus taip, kad jie veiktų gaudami energiją iš jo variklio. Ta dalis angliškai vadinasi PTO (power take-off). Lietuviškai specifinio pavadinimo neturi, kartais įvardijama kaip darbinis velenas, kardaninis velenas, galios tiekimo velenas, kardanas arba velenas. Štai čia jo nuotrauka, kaip jis atrodo:

11185478_1632493483635842_1489634024_n

Tas PTO yra iki 1 metro ilgio ir sukasi iki 1000 apsisukimų per minutę greičiu, praktiškai nesustabdomai. Jeigu prikiši nagus prie kitų traktoriaus dalių, kai jis veikia, tai gausi per tuos nagus, arba blogiausiu atveju jų neteksi (pvz pervažiuos traktorius su ratu). Bet jeigu prikiši nagus prie veikiančio PTO, nežinant galima pagalvoti, kad irgi tiesiog smarkiai gausi per nagus, bet realiai tai bus daug blogiau. Ir net nereikia kišti nagų, užtenka stovėti per arti, arba stovėti netoli, kai pučia vėjas. Užtenka, kad bent vienas siūlas iš žmogaus drabužio ar bent vienas plaukas patektų ant PTO, kad baigtųsi blogai. Va kokios nelaimės gali įvykti su PTO (ne tik teoriškai, yra aprašyti ir realūs įvykiai). Įspėju, kas linkę susinervint, toliau neskaitykit.

fs4jk4

  • Jeigu ant PTO patenka ilgi plaukai ar plaukas, tai auka su didžiule jėga yra tempiama už plaukų. Tačiau dėl anatominių ypatumų galvos oda pakankamai lengvai atsiskiria nuo kaukolės, tai ir išgelbsti auką nuo dekapitacijos. Šiuo atveju auka pakankamai lengvai išsisuka, jai padeda odos persodinimas ir perukas.
  • Jeigu koks žioplys kiša ranką prie PTO, pvz tingėdamas eiti aplink traktorių ir norėdamas pasiekti kitoje pusėje esantį daiktą, tai gali būti, kad jo kabanti rankovė pateks ant PTO ir bus įsukta, o jo ranka su didele jėga bus nuplėšta nuo jo kūno.
  • Jeigu žmogus stovi pakankamai nearti nuo PTO, tačiau vilki laisvus drabužius ir pakyla vėjas, jo drabužio dalis su vėjo pagalba gali paliesti besisukančią dalį. Dėl didelio sukimosi greičio drabužis bus pagautas greičiau nei žmogus spės jį atitraukti, ir drabužis bus sukamas aplink PTO. Jeigu drabužis nekokybiškas, tai jis suplyš, o auka atsipirks sąlyginai nedideliais sužeidimais (galūnės netekimu, odos nuplėšimu). Jeigu drabužis kokybiškas ir tvirtas, tai jis nesuplyš sukamas, o auka bus pasmaugta savo paties drabužiais. Mokslininkai (keista, kad ne britų mokslininkai) netgi padarė tyrimą, kokios medžiagos kokiom aplinkybėm turi didžiausią tikimybę būti pagautos PTO.
  • Jeigu žmogus tingi eiti aplink traktorių su jo priekaba, o bando peržengti per jo ploniausią vietą (PTO), tai gali būti, kad jo kelnių kraštas užsikabins. Tokiu atveju bus staigiai nuplėštos jo kelnės, kartu su tarp kojų esančiomis kūno dalimis. Gali būti, kad neteks ir kojos.
  • Dar gali taip nutikti, kad prisilies prie PTO kažkaip nesėkmingai ir žus vietoje. Neįsivaizduoju, kaip tai nutinka ir kokios jėgos čia veikia. Užsienyje jaunų ūkio darbuotojų saugumo instruktorius padarė eksperimentą tam, kad labiau paskatintų juos būti atsargesniems darbe. Jis uždėjo ant neveikiančio traktoriaus PTO žmogaus modelį, o tada įjungė traktorių. Žmogaus modelis išlakstė gabalais į visas puses kaip per bombos sprogimą. Na aš tų jaunų ūkio darbuotojų vietoj būčiau tą pačią dieną ieškojus kito darbo, bet jie ne tokie bailiai kaip aš.

Va čia yra kitas video, kur demonstruojama, kodėl reikia saugotis PTO:

Tai va, dėl visų šių galimų nelaimingų atsitikimų ant PTO detalės būna užklijuotas toks lipdukas, įspėjantis apie pavojus. Iš tiesų taip niekada nebūna, kaip jame pavaizduota, nežinau, kodėl buvo pasirinkta taip pavaizduoti šio daikto keliamą pavojų.

11160840_1632474176971106_434356697_n

 

Taigi dabar suprantate, koks pavojingas dalykas yra traktoriai, o aš visą gyvenimą to nežinojau, ir netgi turėjau svajonių pavairuot traktorių. Siaubas. Taip pat šito nežino dauguma eilinių žmonių, kol tuo specialiai nepasidomi, arba atsitiktinai neišgirsta apie kokį nors nelaimingą atsitikimą. Dar yra tokia rizikos grupė kaip vaikai. Nežinau, ar jie yra pakankamai nuo to saugomi, bent jau kai aš vaikystėj nuvažiuodavau į kaimą, tai niekas manęs neįspėdavo nesiartinti prie traktorių. Lietuvos spaudoje yra aprašytos mažiausiai keturios nelaimės, kai vaikai žuvo dėl PTO.

Pabaigai – video, kuriame pavaizduotas savadarbis traktorius su ypatingo ilgio atviru PTO. Atkreipkite dėmesį, kaip yra užtikrinamas savo paties ir aplink bėgiojančio vaiko saugumas – ogi niekaip.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *